Suche
Lėtinis skausmas yra dažnas skundas, kuris paveikia tiek protą, tiek kūną. 2011 m Medicinos institutas pranešė, kad 100 milijonų suaugusiųjų amerikiečių kenčia nuo lėtinių skausmo sąlygų. Remiantis tyrimais, daugiau nei 1,5 milijardo žmonių visame pasaulyje kenčia nuo lėtinio skausmo.
Kas sukelia lėtinį skausmą?
Skausmui nėra jokios priežasties. Lėtinis skausmas nuo ūmaus skiriasi tuo, kad skausmo signalai nuolat sužadina nervų sistemą, kuri gali trukti kelias dienas, savaites ar net metus. Ūmus skausmas priverčia nervų sistemą įspėti organizmą apie problemą, tačiau simptomai išnyksta. Štai keletas ilgalaikio skausmo priežasčių:
- Bloga laikysena
- Raumenų disbalansas
- Psichinis ir emocinis stresas
-Neteisingi eisenos/judesių modeliai
- Traumos
- Po operacijos
- Šalutinis ligos poveikis (pvz., vėžys, artritas)
- Nervų ar centrinės nervų sistemos pažeidimas
- Ankstesnės traumos
- Raumenų įtampa
- Sententinis gyvenimo būdas
- Dehidratacija
Tačiau kai kurie žmonės gyvena su skausmu be fizinių problemų ar patologijų. Šiuo atveju mokslininkai atliko daugybę tyrimų, siekdami ištirti, kaip žmogaus mintys ir emocinės būsenos yra susijusios su skausmu.
Ryšys tarp proto ir kūno
Gyvenimas su lėtiniu skausmu nėra maloni patirtis. Tyrimas rodo, kad lėtinį skausmą kenčiantys žmonės dažnai gyvena nuolatinės baimės, nerimo ir depresijos būsenoje. Protas ir kūnas veikia sinergiškai, kad sujungtų įvairias kūno sistemas. Kai kūnui skauda, protas tampa neigiamas ir sutelkia dėmesį į skausmą. Kai protas yra neigiamas, dažnai paūmėja lėtinis skausmas. Kai skausmas paūmėja, kūnas suaktyvina „kovok arba bėk“ reakciją, kuri sukelia minčių apie skausmą ir poreikį pabėgti nuo skausmo. Kai dirgiklis nuolat veikia kūną, protas emociškai reaguoja į skausmą ir juo užsiima.
Svarbu pabandyti išsiaiškinti, kas sukelia lėtinį skausmą. Kai yra lėtinis skausmas, idealu žinoti, kokie fiziniai ar emociniai dirgikliai veikia kūną. Norėdami padėti nustatyti ar rasti pagrindinę skausmo priežastį, užduokite sau šiuos klausimus:
– Kokios situacijos ar scenarijai sukelia mano skausmą?
-Ką aš galvojau, kai paūmėjo mano skausmas?
- Kokius judesius (ar jų nebuvimą) padariau, dėl kurių skausmas paūmėjo?
-Kada skausmas nepaveikia mano kūno?
– Ar yra tam tikros aplinkos (ar klimato), kurios sukelia ir (arba) mažina skausmą?
-Kai man skauda, ar keičiasi mano nuotaika ar elgesys?
-Kaip galiu įvertinti savo skausmą skalėje nuo 0 iki 10 (10 yra blogiausias) stresinėse situacijose?
Šie klausimai yra naudingi, kai į juos atsakoma nuoširdžiai, be savęs vertinimo ar kritikos.
Proto-kūno požiūris į skausmą
Tie, kurie kenčia nuo lėtinio skausmo, gali sumažinti (ir geriau valdyti) skausmą stimuliuodami atpalaiduojančią centrinės nervų sistemos dalį. Priešingai nei kovok arba bėk atsakas, kuris yra simpatinės nervų sistemos funkcija, įvairūs judėjimo ir proto ir kūno būdai skatina atsipalaidavimo reakciją, kuri yra parasimpatinės nervų sistemos funkcija. Įeidami į atsipalaidavimo būseną, raumenys gali išskirti hormonus, kurie teigiamai veikia nuotaiką. Kalbant apie skausmą, atsipalaidavimo metodai gali sumažinti uždegimą ir išmokyti smegenis reaguoti kitaip, kai skausmas paūmėja.
Manoma, kad šie būdai skatina atsipalaidavimo reakciją:
-Joga
- Pilatesas
-Meditacija (vizualizacija, progresuojantis raumenų atpalaidavimas, vadovaujami vaizdai)
- Gilus kvėpavimas
- Vandens terapija
- Trigerinio taško terapija (miofascialinis atpalaidavimas)
-Proto ir kūno terapijos (akupunktūra, masažas, Rolfingas, ergoterapija, manualinė terapija)
Sąmoningas požiūris palaiko emocinį reaktyvumą ir padidėjusį jautrumą skausmui. Šie pratimai ir terapijos formos giliai integruoja koncentraciją, dėmesį ir suvokimą apie tai, ką patiria protas ir kūnas. Tai leidžia žmogui sutelkti dėmesį į atliekamą užduotį, o ne sutelkti dėmesį į skausmą. Jei tam tikras būdas nepasiteisina, verta susirasti kitą veikiantį būdą, o ne pasiduoti skausmui. Šios terapijos taip pat leidžia žmonėms priimti ir sutelkti dėmesį į savo stipriąsias puses, o ne nerimauti dėl skausmo sukeliamų apribojimų.
Kai abejojate... Iškvėpkite
Kai jaučiate stresą ar skausmą, susisiekite su kvėpavimu. Kvėpavimas leidžia atsipalaiduoti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Kitą kartą, kai jaučiate įtampą, išbandykite šį „avarinio“ kvėpavimo pratimą: penkis kartus lėtai įkvėpkite (skaičiuokite nuo 1 iki 5), suderindami kiekvieną įkvėptą judesį su skaičiumi. Tada lėtai iškvėpkite penkis skaičius (skaičiuokite nuo 5 iki 1), suderindami iškvėpimą su kiekvienu skaičiumi. Idealu sutelkti kvėpavimą į sritis, kuriose jaučiamas skausmas. Pavyzdžiui, jei skauda klubą, įsivaizduokite, kad kvėpavimas kyla iš diafragmos per skrandį į klubų sritį. Tai gilina kvėpavimą ir apima vizualizacijos metodus.
Nugalėti ar gydyti skausmą įmanoma. Skausmo stiprumas lemia kelionės trukmę, nesvarbu, ar norite išsigydyti nuo traumos, ar geriau valdyti stresą. Nepamirškite išlikti optimistiškai skausmo ir streso metu ir visada pasitarkite su gydytoju, kad gautumėte geriausią gydymo ir priežiūros planą.