Pirmoji pagalba sportinėms traumoms: ką daryti
Pirmoji pagalba sporto traumų atveju: ką daryti Sportinės traumos yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis žmonių treniruodamiesi ar sportuodami. Nors prevencija visada yra geriausia priemonė, vis tiek kartais pasitaiko traumų. Šiame straipsnyje kalbėsime apie pagrindinius veiksmus, kurių reikia imtis patyrus sportines traumas, siekiant suteikti pirmąją pagalbą ir pagreitinti sveikimą. Sumušimai ir raumenų patempimai Sumušimai ir raumenų patempimai yra dvi dažniausiai pasitaikančios traumos sportuojant. Jie gali atsirasti dėl smūgio, nekontroliuojamų judesių ar per didelio krūvio. Štai keletas žingsnių, kurių turėtumėte imtis, jei turite mėlynę arba patraukėte raumenis: 1. Poilsis:...

Pirmoji pagalba sportinėms traumoms: ką daryti
Pirmoji pagalba sportinėms traumoms: ką daryti
Sportinės traumos yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis žmonių treniruodamiesi ar sportuodami. Nors prevencija visada yra geriausia priemonė, vis tiek kartais pasitaiko traumų. Šiame straipsnyje kalbėsime apie pagrindinius veiksmus, kurių reikia imtis patyrus sportines traumas, siekiant suteikti pirmąją pagalbą ir pagreitinti sveikimą.
Sumušimai ir raumenų patempimai
Sumušimai ir raumenų patempimai yra dvi dažniausiai pasitaikančios traumos sportuojant. Jie gali atsirasti dėl smūgio, nekontroliuojamų judesių ar per didelio krūvio. Štai keletas veiksmų, kurių turėtumėte imtis, jei turite mėlynę arba patraukėte raumenis:
1.Tyliai: Pirmoji priemonė – pailsinti sužalotą kūno dalį, kad būtų išvengta tolesnių pažeidimų. Atsigulkite ir stenkitės vengti bet kokių judesių.
2.aušinimas: Vėsinimas yra svarbus žingsnis mažinant patinimą ir uždegimą. Kas dvi valandas maždaug 15–20 minučių ant pažeistos vietos dėkite šaltą kompresą arba leduką.
3.suspaudimas: Pažeistą vietą galite lengvai suspausti elastiniu tvarsčiu arba tvarsčiu, kad toliau kontroliuotumėte patinimą. Tačiau būkite atsargūs ir neužriškite per stipriai, nes tai gali apriboti kraujotaką.
4.pakilimas: Jei įmanoma, pakelkite pažeistą vietą, kad pagerintumėte kraujotaką ir sumažintumėte patinimą. Pavyzdžiui, padėkite pagalvę po pažeistu keliu ar alkūne.
Jei po kelių dienų skausmas nesumažėja arba sustiprėja, būtinai reikia kreiptis į gydytoją.
Patempimai ir raiščių plyšimai
Patempimai ir raiščių plyšimai yra dažni sportuojant, ypač staigiai keičiant kryptį ir greitai judant. Štai keletas veiksmų, kurių turėtumėte imtis, jei turite raiščių patempimą ar plyšimą:
1.Tyliai: kaip ir esant sumušimams ar patemptiems raumenims, svarbu pailsinti sužalotą kūno dalį, kad išvengtumėte tolesnių pažeidimų. Stenkitės neapkrauti paveiktos galūnės.
2.aušinimas: Vėsinimas taip pat svarbus esant patempimams ir raiščių plyšimui, siekiant sumažinti skausmą ir patinimą. Kas dvi valandas maždaug 15–20 minučių ant pažeistos vietos dėkite šaltą kompresą arba leduką.
3.suspaudimas: Naudokite elastinį tvarstį arba tvarstį, kad lengvai suspauskite sužeistą vietą ir suvaldykite patinimą. Būkite atsargūs ir neuždėkite tvarsčio per stipriai, kad neapribotumėte kraujotakos.
4.pakilimas: Pakelkite sužeistą vietą, kad pagerintumėte kraujotaką ir sumažintumėte patinimą. Padėkite pažeistą koją ar ranką ant pagalvės, kad ją pakeltumėte.
Jei skausmas išlieka arba pablogėja, taip pat turėtumėte kreiptis į gydytoją, kad įvertintumėte sužalojimą.
Sulaužyti kaulai
Kaulai gali lūžti sportuojant, ypač kontaktinio sporto ar griuvimo metu. Kaulo lūžio atveju, norint stabilizuoti traumą prieš atvykstant profesionaliai medicinos pagalbai, svarbūs tam tikri veiksmai:
1.Venkite judesių: Jei lūžta kaulas, svarbu nedaryti jokio spaudimo ir nejudinti pažeistos vietos. Stenkitės, kad sritis būtų kuo ramesnė.
2.būk ramus: Nuraminkite sužeistąjį ir paskatinkite jį išlikti ramus. Stenkitės sumažinti jų baimę ar paniką.
3.Skambinkite pagalbos numeriu: skambinkite greitosios pagalbos tarnyboms arba paprašykite, kad kas nors kitas tai padarytų, kad gautų profesionalią medicininę pagalbą.
Kol laukiate profesionalios pagalbos, galite numalšinti skausmą ant sužeistos vietos uždėję šaltus kompresus ar ledą.
Dažnai užduodami klausimai
1. Kiek laiko turėčiau vėsinti sporto traumą?
Kad sumažėtų tinimas, kas dvi valandas sužeistą vietą reikėtų apledėti maždaug 15–20 minučių.
2. Kada turėčiau kreiptis į gydytoją?
Jei po kelių dienų skausmas nesumažėja arba sustiprėja, reikia kreiptis į gydytoją. Tai taip pat taikoma, jei jums sunku judinti tam tikras galūnes arba jaučiate stiprų skausmą.
3. Ar galiu sportuoti su raiščių patempimu ar plyšimu?
Turėtumėte vengti mankštos, kol trauma visiškai neužgis. Pasitarkite su gydytoju arba kineziterapeutu, kad nustatytumėte, kada galite atnaujinti savo mankštą.
4. Ką daryti, jei padedu kam nors, kuriam lūžęs kaulas, ir neturiu medicininio išsilavinimo?
Tokiu atveju svarbu išlikti ramiems ir kviesti profesionalią medicinos pagalbą. Nebandykite pertraukos nustatyti patys.
Apibendrinant galima pasakyti, kad dėl sportinių traumų svarbu pažeistą vietą pailsėti, taikyti vėsinimą, suspaudimą ir pakėlimą, o dėl rimtų traumų kreiptis į profesionalią medicinos pagalbą. Tinkamai suteikę pirmąją pagalbą, galite greičiau pasveikti ir išvengti ilgalaikių komplikacijų.